apūryti — apū̃ryti tr. Sb apibarti, išplūsti: Apū̃ryk tuos piemenis, o tai visą vasarojų išganis Paį. Ją apibara, apū̃rija nusišaukę Mžš. ūryti; apūryti; išūryti; nuūryti; paūryti; užūryti … Dictionary of the Lithuanian Language
išūryti — išū̃ryti tr. Š, KŽ barant išvaryti: Tik išūrijau iš pievų – jau jie vasarojuj atsidūrė Paį. Išū̃rijo šiaip ne teip žentą iš namų, ale kaži kaip be jo apsieis? Sdb. Bobos išū̃rijo piemenį iš namų kaip kokį šunį Jnš. ūryti; apūryti; išūryti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuūryti — nuū̃ryti tr. barant nukamuoti: Nuū̃rytas vaikelis Grž. ūryti; apūryti; išūryti; nuūryti; paūryti; užūryti … Dictionary of the Lithuanian Language
pauryti — 2 pauryti, ija, ijo žr. 2 paurinti … Dictionary of the Lithuanian Language
paūryti — paū̃ryti tr. kiek pabarti: Kad paūrija parėjęs! Všk. ūryti; apūryti; išūryti; nuūryti; paūryti; užūryti … Dictionary of the Lithuanian Language
pusiaurytis — 1 pusiaurytis sm. (1) NdŽ žr. pusrytis: 1. Sekmadienio pusiauryčiu atvažiuodavo jaunikis LTR(Upn). 2. Paį, Pc Dainuojam pusiauryčio laike ir pusdienio laike grėbdamos šieną Klov. Nedėlios rytą, apie pusiaurytį, einam Kdn. Saulė jau pusiauryty… … Dictionary of the Lithuanian Language
pusiaurytis — 2 pusiaurytis sm. (1) išvarža, kyla: Kad jis su pusiauryčiu, tai kaip jį ims kariuomenėn?! Sml. Nekelk taip daug: pusiaurytį gausi Sml … Dictionary of the Lithuanian Language
užūryti — užū̃ryti 1. tr. Ėr užuiti, užengti: Visiškum tą piemenėlį užū̃rijo Grž. Ir užūrijo namie tą mergaitę Mžš. 2. refl. Alk užsirūstinti, užpykti, užsispirti: Kitas tai, ka tik kiek, tuo užsiūrija, tai jau neperginsi Plv. ūryti; apūryti; išūryti; … Dictionary of the Lithuanian Language
įsipauryti — 2 įsipauryti žr. 2 įpaurinti 2 (refl.): Įsipaurijo kap kiaulė į tvorą Vlkv. pauryti; įsipauryti … Dictionary of the Lithuanian Language
ūrijimas — ū̃rijimas sm. (1) Paį → ūryti 1: Toks ū̃rijimas, toks ū̃rijimas – kur nenusibos žmogui! Jnš … Dictionary of the Lithuanian Language
